2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

Kaip reikalai eina toliau

Šiaip vaizdelis keliaujant

Mokslai
Taigi taigi, galų pagalėj, po ilgų biurokratinių procesų pasidariau matrikulą (iki šiol aš irgi nežinojau, kas tai yra). Kitaip sakant, buvau įrašyta į sąrašus visų dalykų, kuriuos pasirinkau. Na o dalykai yra šie: Psichologinis gydymas ir intervencijos technikos; Vaikų ir suaugusiųjų psichopatologija; Edukacinė psichologija; Asmenybės sutrikimai; Prancūzų kalba. Taip, aš ir pati negaliu patikėti, kad mokaus prancūzų, bet jei pasitaikė proga nemokamai mokytis kalbos, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Jaunas mokytojas, pats prancūzas, paskaitos įdomios ir smagios, ir pradedu kažką suprast, didžiąja dalimi todėl, kad panašu į anglų ir ispanų. Tik tarimas neduokdie...

Laisvalaikis
Be to, užsirašiau į sporto klubą, čia šalia yra, kainuoja 17 eu per mėn, galiu naudotis baseinu, sporto sale, na viskuo, ir dar yra visokie užsiėmimai, pradėjau lankyti capoeira, ir pokolkas labai patinka.
Skaitau Silmarillion, jei dar neminėjau. O šiaip visą laiką surydavo popieriai, tai nieko normalesnio daugiau ir nenuveikiau, na nuvarau į miestą kai turiu reikalų, ten pasibastau :)

Per karaliaus pietus
Orai vis dar labai šilti. Porą dienų lijo, buvo kaip Lietuviškas vasaros lietus, šalčiau jau, bet dabar vėl saulutė ir +24 :)

Mano pietūs
Jau pripratau vandenį virinti puode, ispanai nenaudoja virdulio ir nesupranta, kam jis reikalingas, jei galime puode šildyti!!!
Radau vienoj spec. parduotuvėj juodos duonos ir grikių. Duona tai šiaipsau, o grikių neragavau dar.
Kartais padarau tinginį, kambariokėms taip patiko, kad nupirko produktų, ir sakė mokyk :) tai mokiau. Receptas buvo sukonspektuotas ir prikabintas ant šaldytuvo:

Taip rašosi ispaniškai, kad tarimas būtų teisingas :))


šiaip vaizdelis vienoj aikštėj :)) visokio amžiaus ir plauko skiteriai :)

o čia yra viskas, ką gavau iš visokių ofisų ir pan, ale welcome pack ir pan. už vieną vėliau teko susimokėti 8 eurus, bet jame buvo usb, tai gal nėr ko skųstis. Daug dalykų yra su universiteto atributika.
Tašė (ta juoda)
Kuprinė
Papkė (ta su žole, didelė)
Metų kalendorius (su žole, mažesnis)
Usb (nesimato, mažas, gražus, žalias)
Telefono dėklas (oranžinis)
Studento gidas
Katalonų kalbos pokalbių knygelė
Barselonos trasos
Barselonos žemėlapiai (2)
Visuomeninio transporto schema
Butelis, 0,5l vandeniui (nuotraukoje nėra, bet jis toks įdomios formos)
ir dar visokių informacinių ir reklaminių lankstinukų ir knygučių.

2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Kelionės II. Girona

Vizitinė Gironos kortelė

Uch... šią savaitę buvau be interneto, ir šian ryte iš niekur niekur jis ėmė ir atsirado...

Taigi šeštadienį buvau Gironoj. Kelionę organizavo erasmus studentų organizaciją, tačiau ji iš tiesų labiau priminė aštuntokų ekskursiją. Ryte išvažiavom, gidas mus apvedė aplink centrą, pavalgėm ir 5 grįžom :)))

Girona yra nedidelis (<100 tūkst.gyv.) kurortinis meistelis netoli (100 km) nuo Barselonos, ten yra ir oro uostas, į kurį skrenda visos pigios oro bendrovės. Turi gražų senovinį senamiestį. Iš esmės tiek ir tegaliu pasakyt, nes neilgai ten buvom, buvo šeštadienio rytas, todėl žmonių nedaug...
Miestelis

Visi autobuso aštuntokai

šiaip vaizdelis

šiaip vaizdelis II

šiaip vaizdelis III

2009 m. spalio 13 d., antradienis

Kelionės I. Andorra

Tai nykštukinė valstybė tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Įsikūrusi kalnuose, visi miesteliai tarp kalnų šlaitų. Turi apie 80 tūkst. gyventojų, plotas 470kv.km. (palyginimui - Vilniaus 400). Užsiima turizmu - žiemą - slidinėjimu bei kalnų sportais, vasarą - kalnų dviračiai, kalnų trasos. Kadangi turi itin mažus mokesčius, populiari šiaurės ispanų bei pietų prancūzų apsipirkimo vieta. Nors nėra EU, turi eurus ir neturi pasų kontrolės. Itin pigus alkohlis ir tabakas (beje, vasarą jie augina tabaką). Nemažai cigarečių reklamų, kas pas mus išvis uždrausta yra.
Kadangi pirmadienį pas ispanus buvo fiesta (vėl), nusprendžiau ilgąjį savaitgalį praleisti ten, pamatyti kitą šalį (ji iš teisų apie 150km nuo Barselonos).

Keliavau autostopu ir galiu paneigti gandą, kad Ispanijoj tai sudėtinga. Taip, jie labai kreivai į tai žiūri, bet visgi yra vežančių (dauguma jauni žmonės) ir nereikėjo per daug laukti (apie pusvalandį). Labai lengvai radau nakvynę per couchsurfingą, apsistojau pas du jaunus brazilus ir argentinietį, kurie kątik po baigimo ten atvarę dirbti IT specialistais. Smagi kompanija, negali sakyt :)) pasidalinom dideliu kiekiu kultūrinės patirties. Pavyzdžiui, Brazilijoj visi [vyrai] vengia skaičiaus 24, tai asociajuojasi su gėjais ir sukelia daug krizenimo :)))

Pirmą vakarą pasivaikščiojom po senamiestį (primena pietų Prancūziją, nors ir nesu ten buvus). Ten miesteliai tiek išsiplėtę, kad net nėra ribos, eini gatvelėm ir nežinai, kada jau kitas miestas prasideda :))
Antrą dieną išsiruošėm į kalnų trasas. Nebuvo labai sunku, bet jau šaltoka, ir taip Andoroj (dieną +15) daug šalčiau nei Barselonoj (+24). Pirmą kartą gyvenime mačiau karves su varpeliais. Jų kartais net nesimato, tik girdisi, labai gražus garsas kalnų tykumoj tie varpeliai. Radom musmirių, mėlynų, čiobrelių (grįžę gėrėm), kalnuose augmenija kaip Lietuvoj beveik, ten turbūt šalčio užtektinai. Kalnai yra Kalnai, nepaprastas grožis, didybė, ramybė, nuotraukose neaprėpsi. Trečią dieną pavaikščiojom dar ryte po miestelį ir apie pietus išsiruošiau namo, atgal važiuot buvo ilgiau, mane pavežė iki tokio kaimelio, o iš ten važiavau su traukiniu, jis toooks lėtas ir pilnas studentų (Ispanijoj beveik visi grįžta namo kiekvieną savaitgalį, čia vos ne norma tokia yra)....

Bendras įspūdis - ganėtinai turistiška ir prabangi vieta, bet tie turistai tokie nepasikėlę, daugumoj pasiturinčios šeimos. Vis dėlto nėra itin malonu ar labai gera mieste, bet kalnuose - superfaina.

Tai tiek šiam kartui, visos nuotraukos čia. Jas įkėlė vienas brazilas, tai ten dalis informacijos portugališkai, dalis angliškai.

2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Dienos univere

Mano fakultetas

Kiek neįprastas paskaitų tvarkaraštis. Pagal jį, paskaitos trunka po valandą ir be pertraukų (pirma paskaita 8.30-9.30, antra 9.30-10.30 ir t.t., tik yra pusvalandis po 14.30, 15.00 prasideda popietinės paskaitos). Na bet realiai tai kas vyksta... dažnai tai pačiai grupei žmonių visos paskaitos būna vienoj auditorijoj, tai kol išsikrapšto vienas dėstytojas ir ateina kitas, tai išeina pertrauka 10-15min, ir paskaita 45-50 min. Dabar kai įpratau, tai man labai patinka taip, daug lengviau dėmesį išlaikyt. Bet čia tik mūsų fakultete, buvau pas filosofus keliose paskaitos, nes ten laisvąjį norėjau rinktis, tai ten po 1,5, kaip ir namie. Svarsčiau apie Graikų kalbą kaip laisvąjį, nuėjau į paskaitą, o ten kataloniškai aiškina graikų gramatiką :)))) Haha, o šiandien atėjo viena moteris, uždėjo kažin kokias skaidres, visų veidai ištįso, tada atėjo mūsų dėstytoja,... ana poniutė buvo sumaišius auditorijas... :)

Gal jau sakiau, čia daug grupių yra, nes psichologų vieniems metams gal kokį 200, tai į tą pačią paskaitą gali eiti įvairiu laiku, kaip tau patogiau (na šituo patogumu tai tik mes, erasmusai, galim naudotis, jie tai turi kitas paskaitas ir seminarus kitu metu). Dėl panašios priežasties vieną dalyką dėsto keletas dėstytojų, yra skirtingi dėstytojai teorijai ir praktikoms (a la paskaitoms ir seminarams), rytui ir vakarui, ir net skirtingoms temoms kartais gali kitas ateiti, kaip pvz šian iš niekur nieko atėjo vyrukas ir pradėjo kataloniškai dėstyt, o ta paskaita visad ispaniškai būdavo... :)))

Beje, studentai čia turi nuostabų terminą dėstytojams, kurie tik skaito skaidres – „profesores karaoke“. Man pokolkas tokių nepasitaikė, kaip sakiau, visi labai profesionalūs ir įdomūs, bet terminas tai superinis, ką?

Kai sakiau, kad žmonės labai spalvoti, užmiršau dar vieną aspektą paminėti – nemažai yra vyresnio amžiaus studentų, bent po vieną kiekvienoj auditorijoj būna. Žmonės jau pensininkai ir mokosi kartu. Va taip vat.

Reikėtų paminėti du ryškius neigiamus ispanų/katalonų bruožus. Pirma, labai daug kas rūko, tai yra visiškai normalus dalykas. Ir nors draudžiama yra rūkyti univere, daug kas nesigėdydami rūko koridoriuose, padoresni prie lango prieina, bet aš vis tiek nesuprantu. Net administracija negali nieko padaryti, tik iškabino skelbimus, kad, būkit malonūs, rūkykit prie langų... Bent auditorijose visad švarus oras būna, ačiūdiev. Beje, auditorijos turi galines duris, jei vėluoji, gali per ten įeit, mažiau dėmesio atkreipsi. Kitas dalykas – univere kartais būna tai kaip antakalnio vidurinėj pirmam korpuse per pertrauką, toks triukšmas... Ne, jie nedūksta, jie Rėkia. Aš nžn, ar jiem klausos sutrikimai, ar kas, kad jie visad rėkia. Maža to, kai dėstytoja nori pradėt šnekėt, turi dar kokias penkias minutes laukt, kol visi nutils. Ne, ne taip, kaip kai kurie dėstytojai, kurie neurotiškai trūkčioja dėl kiekvieno šnabždesio, o realiai neįmanoma kalbėt prie to triukšmo ir jie Nenustoja Ilgai, kaip vaikų daržely, kol visi pagaliau sugeba sukaupt dėmesį į dėstytoją...
Bet aš vis nenustoju stebėtis pasirinkimų gausa, uniko dydžiu,.. yra tiek visokių dalykų, kuriuos galima kaip pasirenkamus ar laisvus studijuoti.. Ne tik tie, kuriuos skelbia univeras (tarp jų yra ir įvairių veiklų, šokių, sportų,...), bet ir visokie pusiau ar visiškai privatūs, už kuriuos reikia mokėti, tačiau tai irgi pasirinkimas, nes jie tai už studijas visi moka pilną kainą. Pvz radau skelbimų apie psichodramą arba egiptietiškus hieroglifus.. Tokių dalykų kaina svyruoja nuo 60 iki 200 eurų, duoda apie 6 kreditus (VU tai būtų maždaug 4).


Neseniai sužinojau, kad mūsų fakultetas (ir dar filosofų) visad yra visokių sukilimų židinys – kai tik būna kokie protestai, akcijos, demonstracijos, tai visad – mes :)) va kelias dienas buvo akcija prieš Bolonijos naujas nuostatas, kurios visos Europos studentus palies. Girdėjau, kad studentai gyveno fakultete, ten kepė valgyt, kėlė triukšmą, neleido paskaitų vest. Pastarasis tai labiau pas filosofus, mano kambariokė pati sakė, kaip pas ją buvo... Beje, nuo Franko laikų policijai neleidžiama eiti į universitetus, čia tokia atskira respublika atsiet. Tačiau kai vyksta tokie dalykai, tai administracija įsileidžia policiją. Šiandien mačiau plakatus apie transeksualus :))

Neseniai sužinojau vieną įdomų faktą apie vardus. Įsivaizduojat, Jose Maria (tariasi Chose Marija) yra vyriškas vardas, o Maria Jose – moteriškas. Šie vardai reiškia Kristaus tėvus (Marija ir Juozapas), ir iš esmės vienas yra vyriškas, o kitas – moteriškas, tačiau jie abu duodami kartu vienam žmogui. Niekas aišku taip nesikreipia, dažnai trumpinama į Chema (Čema). Kodėl būtent taip, tai neklauskit :))Patys jauni ispanai nėra labai religingi, tačiau yra tokia tradicija, duoti religinius vardus, jie labai populiarūs (Jesus, Angel, Maria, Jose ir pan.).

Iš kitos pusės namo (iš vienos pusės miškas, o iš kitos parkeliai ir kavinės, kaip matote)

Prieskonių turiu - gyventi galima! (Maniškėms akys ant kaktos iššoko, kai pamatė, kiek prieskonių parsinešiau)


Pagrindinė miestelio aikštė, visad kas nors vyksta (dažniausiai protestai :)))
Šiuo metu - dėl uniko fiestos, kuri vyksta kiekvievnais metais, o šiemet panaikinta. Atkreipkit dėmesį - karšta, kokie 27, visi trumpai apsirengę, spalio 8 d.

kažkur matyta, m? stalo teniso stalų pilni ir Barselonos parkai (fone politinis grafiti, jau beveik uždažytas)

Fakultete. Nors modernus, pilkas (priešingai nei namie), bet nenuobodus, yra visokių piešinių. Šitas tai prieš Boloniją vėl :)

Plakatas prieš boloniją su anarchy simbolika :))

2009 m. spalio 2 d., penktadienis

Atvykimas ir pirmos dienos Barselonoje


Tipiniai Barselonos vaizdai


Vieta.
Priemiestis, pusvalandis iki Barselonos centro. Rami, graži vieta prie miško. Tvarkingas butas su dviem miegamaisiais, kuriame gyvena keturi žmonės. 10 minučių pėsčiomis iki mano fakulteto. Visi bendrabučiai yra kiek atokiau nuo visų akademinių pastatų. Visas studentų miestelis yra didžiulis, tikras miestelis, su visa infrastruktūra, parduotuvėm, bankais, kirpykla, sporto sale, kinu, kuo tik nori,... oras kaip Lietuvoj saulėtą liepą.

Kambariokės
Kambariokės labai fainos. Manoji, Esther, irgi studijuoja psichologiją. Ji yra iš Pirėnų kalnų. Ji buvo namie, kai aš tik atvykau, labai padėjo, viską paaiškino, labai draugiška, paslaugi, viską paaiškina. Kitos dvi, kurios kitam kambary gyvena, Maria ir Maripaz yra iš kaimelių tarp Aragono ir Katalonijos regiono. Maria studijuoja ispanų, yra labai smagi apvalaina, teigiama. Maripaz studijuoja anglų vertimą, ji ramesnė ir labai draugiška. Visos jos gyvena šitam bute trečius metus, turi savo ritualus, viską daro kartu, viena kitą palaiko, viena kitai padeda ir mane iškart šiltai priėmė į savą ratą. Kartais labai smagiai pakvailiojam...

Studentai.
Spalvoti visom prasmėm. Nemažai skirtingų rasių, yra musulmonių su čadrom, nemažai siauraakių. Taip pat yra pakankamai alternatyvių žmonių. Bet ne tokių suvaidintų, kaip pusė Vilniaus paaugliukų, o tokių labai gražių ir labai tikrų. Nemažai neįgalių žmonių, gerokai daugiau negu šiaip gatvėj sutiktum, jie čia turi paramos centrą, yra puikiai integruoti, o jų veidai pilni gyvenimo džiaugsmo. Mano fakultete aišku dauguma merginų, bet visa studentų masė pasiskirsčius daugmaž tolygiai. Studentai gana draugiški, pamatę, kad esi atvykėlis, siūlosi padėti, pasidalinti konspektais, patarti dėl dėstytojų ir pan.

Studijos.
A, taip, taigi mokslai. Dėstytojai tikrai labai profesionalūs, giliai išmanantys dalyką, paskaitos įdomios. Tik tiek, kad čia dauguma paskaitų katalonų kalba (kaip suprantu, čia dėstytojo apsisprendimo reikalas). Tačiau nemažai dėstytojų klausia studentų, kokia kalba jiems geriau (katalonų ar ispanų), jei yra erasmusų sutinka ispaniškai šnekėt ar kitaip padėti. Bet vyresni dėstytojai yra labiau užsispyrę šiuo klausimu, aršūs patriotai. Dėl to mes erasmusai stengiamės viens kitą medžioti ir bendradarbiauti šiuo klausimu, dalintis informacija apie paskaitas ispaniškai ir dėstytojų reikalavimus. Ai, beje, paskaitas ispaniškas daugumoj suprantu. Tikrai ne viską, bet, manau, po poros savaičių jau bus viskas laisvai suprantama. Dabar daug tvarkiau popierizmo, vaikščiojau daug į visokias paskaitas, kad galėčiau išsirinkti, kurias noriu lankyti, pavargau, nieko daug nenuveikiau.

Maistas.
Žinoma, daug vaisių, pats sezonas... bet aišku, jie vėl slepia grikius, manas, miežius, džiovintus vaisius ir dar daug ką mano kambariokės tai net nežino, kas tai yra manai arba grikiai. Bet aš dar rasiu. Mieste jau radau indišką parduotuvę, susipirkau visus prieskonius ir produktus, tai jau galiu normaliai valgyt. Šiandien kepiau indišką duoną, čiapatį, gavosi puikiai.

Na tai tiek šiam kartui. Gerų dienų jums.

Mano lova. Tiesa, dabar čiužinys jau ant grindų, bet ketinu ir jo atsikratyti. O tiesiai už lango matosi miškas!!!


Virtuvė

Svetainė


Pieva miške

Spintoj radau welcome pack nuo uniko, kaip miela. Turinys: sausi pusryčiai, kakava, dantų pasta, veido valiklis, info apie bendrabutį, kempinė, tuščias dvd, saldiklis, trys saldainiai, čipsai, alus, užpilami makaronai su vištiena (paskutiniai trys vienetai atiteko kambariokėms :)) )