Pakutinis savaitgalis Tarragonoje

Romos laikų Amfiteatras jūros fone

Turėjau vilčių paskutinę savaitę tranzuoti iki Valencijos, tačiau netikėtai atsirado dar vienas egzas, taigi atostogoms liko tik savaitgalis. Nusipirkau traukinio bilietą, susiradau couchsurfingą ir išlėkaiu į Tarragoną.

Tai nedidelis pajūrio miestelis apie 100 km į pietus nuo Barselonos. Garsėja architektūriniu Romos imperijos bei viduramžių palikimu bei gražiais, uolėtais Costa Daurada (aukso krantas) būdingais paplūdimiais.

Pirmąją dieną, šeštadienį vaikščiojau po miestelio įžymybes - romos laikų amfiteatrą, cirką, turgų, viduramžių didikų rezidencijas, katedrą, siaurias gatveles,... nors Tarragona yra ant jūros kranto, ji yra 60m virš jūros lygio, o jūra yra apačioj, dėl to vaikštant po miestą dažnai galima matyti jūrą...
Antrąją tiesiog vaikščiojau palei jūrą, laipiojau uolomis, grožėjausi vaizdais,... abi dienos pasitaikė itin šiltos, saulėtos, paplūdimyje net striukės nereikėjo, o vienam paplūdimy mačiau žmones besideginant :))
Vakarais buvau namie, bendravau su savo host'ais, kurie pasirodė besantys labai įdomūs žmonės, turintys įdomių nuomonių ir patirčių. Daugiausia bendravau su mergina, kuri pirma ir pasiūlė pasiūlė nakvynę. Žiūrėjom filmą apie kvantinę fiziką, diskutavom apie rastafari religiją ir ska muziką, neformalų ugdymą, skvotus, rainbow susitikimus,... kiek netikėtai mūsų muzikinis skonis pasirodė beveik identiškas :)

Labai šauniai pailsėjau ir sekmadienio vakare grįžau atgal į Barseloną paskutinėms dienoms. Labai rekomenduoju apsilankyti, jei būsite Barselonoj ir turėsite laisvą dieną ar dvi.

Agavų žiedai miesto fone

miesto vaizdelis

Paminklas skirtas žmonių piliai (castell) - tradicinis kataloniškas dalykas, turi savo taisykles, lipimo tvarką, vos ne sportas, žmonės treniruojasi,... pilnas vaizdas

Pajūrio uolos

Saulėlydis

Debesys atsispindi jūroje, o debesyse - saulėlydis...

Kalėdos Andoroje. Žiemos sportai.

Chebrytė. Natūraliai.

Pradžioje neturėjau jokio plano Kalėdoms. Turėjo atvažiuoti draugas iš Sevilijos, ir tiek. Tačiau jam pasikeitė situacija ir nebegalėjo. Papostinau savo beplanį statusą facebook'e ir gavau pasiūlymą atvažiuoti į Andorą, pas tuos pačius žmones, kur buvau spalį. Ten gyvena du brazilai ir argentinietis ir jie būrė tarptautinę kompaniją Kalėdoms. Na va taip paskutinę minutę, Kūčių rytą ir išvažiavau...

Kompanija susirinko išties tarptautinė ir spalvota - be minėtų brazilų ir argentiniečio, dar buvo suomė, švedė ir argentinietė. Na ir aš :) visi su skirtingom patirtim ir tradicijom, visi kažką kitaip norėjo padaryt, bet vis tik turėjom Kūčių vakarienę visi kartu draugiškai susėdę, su daugybę patiekalų.... visi pripažino, kad buvo labai kitaip, nei namie, bet vis tik labai malonu ir gera...

Kalėdų rytą atsikėlę visai spontaniškai ir netikėtai išvarėm su snieglentėm - kadangi Andora yra kalnuose, ten pilna trasų, o mūsų šeimininkai turi visą įrangą ir abonementus, tai tarėm ir padarėm :) išties, neišdildoma, įspūdinga, nereali patirtis. Dabar suprantu, kodėl žmonėms taip patinka žiemos sportai - kalnai, gaivus oras, gražūs vaizdai ir leki nuo kalno su vėjeliu. Tiesa, su snieglente pirmąkart to vėjelio nelabai, reikia kantrybės mokantis, nėr kaip su slidėm, kad atsistoji ir važiuoji... bet man labai labai patiko, į vakarą jau normaliai važinėjau, sakė, kad man labai gerai einas, niekas per pirmą dieną tiek neišmoksta :))))

Kitą dieną skaudėjo visus pasaulio raumenis. Bet ne stipriai :) ėjom čiuožinėt su pačiūžom, 100 metų ant ledo nebuvus, smagumėlis :)))) o trečią dieną ėjom į kalnus vaikščiot, pakeliui praėjom daug visokių mažutyčių gyvenviečių ir vienkiemių kalnuose, sunku patikėt, kad ten iš tiesų žmonės gali gyventi... beje, vaikštant kalnų takeliais pautau Pavasarį - aptirpęs sniegas, saulutė, paukščiukai ir tas gaivus kvaaapas......:)

Oras labai fainas Andoroj. Nors temperatūra apie nulį ir yra sniego, šaltis ne varginantis, visi vaikšto be kepurių, striukes prasisegę.. ir kalnuose visą dieną kai vaikščiojom, nė trupučio nešalta buvo. Lietuvoj kai apie nulį būna, tai ilgai lauke neišbūsi....

na tai tiek apie Kalėdas Andoroj. Tikiuosi jūsiškės buvo ramios ir mielos :)

Chebrytė, pozuoja, Kūčių vakarienė

Kylant į slididėjimo stotį. Kas galėtų čia gyvent???

Su visa įranga, prieš išeinant :)

Ant lentos :)

Čiuožiam :)

Kalnuos...

Kalnuos.. užšalęs ežeras.

Kalnuos

M-A-R-O-K-A-S ! ! !

Koutoubia, pagrindinės mečetės, bokštas, vaizdas iš greta esančių sodų, Marrakech

Neveltui sako - trečias kartas nemeluoja.. norėjau į Maroką kai pernai gyvenau Andalūzijoj, norėjau į Maroką, kai šiemet grįžau į Andalūziją... bet vis nepavykdavo... taigi galų gale nusipirkau bilietus ir šįkart tiesiai variau į Maroką, visoms šešioms dienoms :) tiesa, jų nė iš tolo nepakako.... sunku išreikšti tą nenusakomą įspūdį, kurį paliko ši šalis... būtinai dar grįšiu, bet dabar pabandysiu pagauti kelias įdomesnes detales..

Marakešas
Pirmiausia atvykome į Marakešą, sostinę. Dar žinomas kaip raudonasis miestas, turi apie milijoną gyventojų. Sako, tai vienas iš nedaugelio miestų, kurių senamiestyje vis dar tvyro viduramžiškas gyvenimas. Siaurose gatvelėse, nukrautose įvairiaspalvėm ir įvairiakvapėm prekėm, nardo vietiniai žmonės, retai kada apsirengę šiuolaikiškai,... tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai dėvi ilgą, pavadinkim, suknią, ilgom rankovėm ir su kapišonu. Visokių raštų, spalvų ir audinių. Moterys aišku dėvi čadras, o vyrai gan dažnai turi kepurikes, kurios dengia vos daugiau nei pakaušį ir dažnai yra spalvotos ir raštuotos. Ir šiuo metu beveik nėra turistų...

Pagrindinė aikštė turbūt vienas įspūdingiausių akcentų - tarp prekystalių yra ir tuščios vietos, kur sukiojasi daugybė žmonių ir įvairių vietinių, siūlančių pramogas - išmarginti rankas chna, nusifotografuoti su beždžione... ir THE snake dancers, kurie žaidžia su nuodingomis gyvatėmis ir siūlo su jomis nusifotografuoti. Ir net stereotipiškiausia kobra pastačius sprandą priešais skardžia dūdele grojantį dieduką...

Taip pat apsilankėme soduose, kurie buvo irgi įspūdingi.... sako, garsūs visame pasaulyje, juose net yra memorialinė lenta Yves Saint Laurent'ui.

Norėjom važiuoti į dykumą, bet pagailo laiko, nes iki miesto, nuo kurio arti yra dykuma, 9 valandos kelio.....

Essaouira
Labiausiai atsipūtęs miestas Maroke. Nuo pat pradžių kažkuo priminė Tarifą... netgi tokia detalė, kaip kad ten palankus vėjas kitesurfint.... Nedidelis, jaukus, prie jūros, net nežinau kaip apsakyt tą jausmą, bet miestas turi savo jausmą, jis alsuoja kažkokiu paprastumu.. ir turi savo paslapčių. Tas man ir patiko Maroke – jis turi savo magiją, kurią reikia surasti...


Maroko Magija
Nors yra kuriamas koks tai turistams skirtas fasadas, radus būdą už jo užlįsti galima pamatyti visai kitokį, Magišką Maroką...

Vienas iš magijos pagrindų – kad marokiečiai atrodo įkyrūs, nori kažką parduoti, pakalbinti... tačiau jei randi būda su jais pabendrauti iš kitos pusės, pasirodo besantys labai šilti, malonūs ir svetingi žmonės... visada pakvies pas save į namus arbatos išgerti su jo šeima (na to neteko daryti), pasidalins naudinga informacija ar atskleis kokią Paslaptį... o kartais arbatos išgeriame tiesiog parduotuvėj, šalia kilimų ir žvakių...

Štai vakare bevaikštant gatvelėm išgirdom būgnų garsus... sekėm jais ir užtikom mažą muzikos parduotuvėlę, prigrūstą žmonių, grojančių visokio plauko būgnais.. atrodė kaip geras geras jam‘as. O kitą dieną visai atsitiktinai susipažinau su vienu vyruku iš ten, pasirodo, jie turi vietinę būgnų grupę. O miestelis kasmet turi afrikietiškos natūralaus tranzo muzikos festivalį, į kurį suvažiuoja žmonės iš viso pasaulio...


Tas pats vaikinukas pakvietė į koncertą vakare. Koncertavo vienas vyrukas iš Prancūzijos, kaip supratau, marokietis pagal kilmę. Jis naudojo tik mikrofoną ir garso techniką – įrašo savo balsą, o po to jį paleidžia, tada kitą balsą prijungia ir t.t... o jo balso galimybės tai nerealios... galiausiai išeina tokios scenos, kaip fermos gyvulių garsai, fone ūžia traktorius, ir kalbasi du kaubojai. Ir taip iš garsų visa istorija išeina...


Kitą dieną susipažinau su lenkų kilmės žydu iš Prancūzijos (kaip juokingai tai beskambėtų...), kuris atvažiavęs pas savo dėdę dirbti kažkokioj kompanijoj...įdomus vyrukas, pamokė arabų kalbos, kas buvo labai naudinga.

Kartą užėjau į vieną muzikos parduotuvėlę, kuri buvo prie pat hostelio, ten visad regį grodavo. Iš nežinia kur išlindo garbanotas marokietis ir, aišku, pakvietė arbatos. Neilgai trukus su visa marokiečių chebryte ir žydu iš Prancūzijos gėrėm daug daug arbatos virš parduotuvės, kur jau ne parduotuvė, o jų privati erdvė. Labai magiška vieta. Visa mažutė, siaurutė, sienos nukabintos visokiais būgneliais, gitarikėm ir kanarėlių narveliais – o jos labai čirpauja, kai žmonių prisirenka... Parduotuvėlė priklauso tam garbanotam ir jo draugui. Jie patys gamina instrumentus ir juos parduoda, va taip ir gyvena, nors dar visai jauni, vos už mane vyresni.


Maistas
Ooooo taip, mano mėgstama tema :) žinoma, vaisių pilna, papigiai, rojus žemėje.. o apelsinai tai dar skanesni nei Ispanijoj, kaip ir sakė pernai vienas marokietis. Taip pat pilna tokių bariukų, kur gali paprašyt kokių nori sulčių ar kokteilio, tau vietoj padaro pagal pageidavimą, dar įdeda kokių riešutų, nu ir aišku papigiai... kuskuso ragaut neteko, retai ten užtiksi, o va Tajine, tai ragavau – daržovės su bulvėm (nu ir mėsyte tradiciškai, bet aš vegetarišką ėmiau). Iš pradžių priminė lietuviškus čenakus, ir ruošia panašiai, tik kad indas kitokios formos. Va. Kavinėse kai atneša prieskonines tai ten būna druska ir...kuminas. O kur dar superiniai marokietiški saldumynai.. visokie mažiukai daiktelyčiai, aišku labai saldūs, ir su daug riešutų....mmm....


Na ir aišku visų puikiai žinoma marokietiška mėtų arbata, dar vadinama marokietišku viskiu, ruošiama žaliosios pagrindu, įdedant kelis mėtų lapelius ir daugybę cukraus. Ruošiama metaliniame arbatinuke, patiekiama ant padėklo su mažytėm stiklinaitėm, ir taip visur, ir kavinėse, ir parduotuvėse, ir namie..... Laaaabai populiari tarp vietinių, nuolatos ją gerią, kur bedarytų ar ką bedirbtų, visada turi tą padėkliuką kur nors netoli. Vieną kartą man vos įėjus į parduotuvę pardavėjas išlėkė sau arbatos atsinešti – šventas reikalas....


Žmonės ir religija
Na žinoma, religija ten yra labai svarbi. Taip pat ir moters-vyro santykiai apibrėžti ir atsargūs. Nors jaunimas vis rečiau laikosi tradicijų, tačiau dauguma merginų yra prisidengusios tiek kūną, tiek galvą. Aš irgi tenai visą laiką dėvėjau atitinkamus rūbus o kartais ir kapišoną ar skarą ant galvos užsimesdavau. Kažkaip saugiau jausdavausi – juk iš tiesų tokios tradicijos yra tam, kad apsaugoti moterį nuo nepageidaujamo dėmesio, o ne kad ją suvaržyti.


Kiek šnekėjau su vietiniais, visi labai griežtai tvirtindavo, kad yra musulmonai, kad tiki Dievu. Nemaža dalis pridurdavo, kad nėra sąžiningai praktikuojantys – į mečetę nueina kartais, taip pat išgeria retkarčiais ar neprisilaiko visų draudimų, tačiau vis tiek yra labai tikintys. Ypač nustebino kelių vyrukų tvirtinimas, kad tokį gyvenimą jie gali gyventi tik laikinai (išėję iš tėvų namų, bet dar neturintys savo šeimos), nes žino, kad jis nėra teisingas. Prieš kuriant šeimą labai griežtai ruošiasi visa tai mesti, nes šeimoj turi būti harmonija ir geras pavyzdys vaikams. Ir visiškai tikiu, kad jie taip ir padarys. Va man tuo ir patiko marokiečiai – daugiau teisingų žmonių, pas juos dar ne tiek daug nukrypimų kaip vakarų civilizacijoj, jie dar turi kažkokį pagrindą, tikėjimą, pareigos, atsakomybės jausmą. Galbūt ir dėl to tenai jaučiausi visiškai saugi, nė kiek nebijočiau keliauti viena.


Essaouira‘oje tarp mažyčių gatvelių ir prekystalių galima pastebėti įėjimą į Mečetę, ten jų yra tikrai nemažai ir maldos metu visi subėga greitai greitai, štai vienas atbėga vėluodamas, greitai nusispiria batus, įsliūkina vidun ir sėda prie kitų – nu šitai taip priminė Maskvą, nors tu ką, niekaip neatsikratau to jausmo.. o po to gali matyti, kaip žmonės skirstosi, visi savo kilimėlius nešdamiesi... niekaip negaliu apsakyti to malonaus jausmo, praeinant žvilgtelint vidun – tokia ramybė, visi susėdę ant grindų... labai gaila, tačiau ne musulmonams Maroke draudžiama įeiti į Mečetes (yra kelios išimtys architektūros paminklams, tačiau neteko ten būti).


Salam aleykum, iki pasimatymo, Maroke! :)

P.S. į savo youtubą įdėjau įrašą iš Marakešo ir Sevilijos flamenko.

Vaizdas pro lėktuvo langą, kažkodėl primeną Žiedų Valdovą, Ūkanotuosius Kalnus

Muzikos parduotuvėlės antras aukštas, matote daug instrumentų, lenkų kilmės žydą, garbanotą marokietį, mėtų arbatos arbatinukus,...

Šiaip vaizdelis Essaouira'oj. Tik Dabar pamačiau, kad kaip atvirukas gaunas :)

Essaouira, paplūdimys. Šitam šone visad pilna žuvėdrų. Jūra čia nereali, Baltiją primena.

Essaouira, pagrindinė gatvė, turgus,..

Essaouira, uolos. Laukiau saulėtėkio, turėjo saulė kilt iš jūros, bet kilo iš kitur :) čia tai visiška Baltija, ir spalva, ir bangos...

Marrakech, snake dancers

Marrakech, Jardin Majorelle sodai

Marrakech, pagrindinė aikšė naktį.

Kelionės III. Sevilija (vėl :] )

"ai kažkoks eilinis fontaniūkštis užkampyj"

Taip, ir vėl - Andalūzija, jau trečią kartą. Bet ne paskutinį....

Jau labai norėjosi išvažiuoti pailsėti, daug mokiaus, per ilgai namie užsisedėjau, ir jau pradėjo šalti Barselonoj (nu 16-18 tai jau virš 20...), ir Sevilija buvo būtent tai, ko reikėjo :)) jau besileidžiant lėktuvui širdelė virpėjo, matant tą viduržemiui būdingą saulėkaitą ir daug daug namukų su baseinais ir palmėm kiemuose....mmm....

Namai
Vėl apsistojau pas tą patį marokietį, kaip ir rugsėjį. Tiesa, šįkart viskas buvo kiek kitaip, namas nebebuvo nuolat pilnas keliautojų ar kątik atsibeldusių erasmusiuskų, mokslo metai jau įsivažiavę, visi rimtai dirba ir mokosi (ir erasmusai rimtai tūsinasi aišku...) :)) tačiau marokietis turi naują butokę (anksčiau vienas gyveno). Erasmusė iš Slovakijos, bet pusiau lietuvė (iš tėvo pusės). Nu aš jam sakau, tau kažkokia karma pildosi, iki šiol nė vieno lietuvio nesutikęs (apie septynis metus toj Sevilijoj begyvendamas), o dabar rugsėjį trys iš karto, o spalį kambariokė :)) labai faina mergička, labai puikiai sutarėm, radom daug bendro :)

Veikla
aha, tai ką aš veikiau toj Sevilijoj šešias dienas? nū aš ir pati nelabai gerai žinau.. kadangi jau anksčiau ten savaitę praleidus, nelabai buvo ką naujo pamatyt, tai ilsėjaus, vaikščiojausi, filmus žiūrėjom, valgyt gaminom, su kitais erasmusais draugavom.. norėjau Kordobą aplankyt, bet su nakvynę buvo failure, tai teko atidėti kitam kartui, kažkaip vienai dienai važiuot nekilo rankos...

Tačiau nuvarėm į vieną gretimą miestelį, pasivaikščiojom, ten tokia pilis ant kalno yra ir bažnyčia, šiaip paklaidžiojom....

Taip pat aplankiau Alcazarą, vieną pagrindinų Sevilijos turistų traukos objektų, kurio sugebėjau neaplankyt pirmą kartą :))) nu aš turiu talentų praleist svarbiausius objektus, jau ne pirmą kartą :))) tai žodžiu, tas alcazaras yra maurų tvirtovė buvus, po to aišku krikščionys ją peremė ir pridėjo visokių architektūros detalių, kurios nedera tarpusay ir maišosi stiliai... bet ten sodai gražūs ir yra labirintas :))))))
hehe, ten soduose kvietkos žydėjo, taip, lapkričio vidury :)) buvo apie 25 laipsniai dienos metu, bet vėsoka jautėsi.

beje, Sevilijoj dieną visą laiką girdisi ūkavimas kažkoks, kažkokie paukščiai, kurių turbūt koks milijonas, ūkauja visą laiką...

taip pat Sevilijoje Tomas Kruzas ir Carmen Diaz dabar filmuoja savo naują filmą, tai vis kokios miesto dalys užtvertos, reik aplink apeidinėt, bet jie labai didžiuojasi, kad pas juos filmuoja, kad jų miestas toks gražus...

Ha, galbūt lengva nuspėti, bet pietų ispanai varo ant šiaurės ir atv. Katalonus ne kartą girdėjau sakant, kad neapsimoka varyt į pietus, nieko ten gero, o žmonės taip šneka, kad jie patys (katalonai) jų nesupranta. Tiesa, man andalūzų akcentas suprantamesnis nei katalonų... Nu ir pietiečiai aišku savo ruožtu pasikėlę, varo ant šiaurės.... :)))) bet ten rimčiau kažkaip, mes ten gal varom ant kauno ir pan, bet ne taip rimtai, nesakom nesąmonių, kaip kad katalonai, nes pietuose tai tikrai yra ką žiūrėt...

Flamenco
taip pat, pirmą kartą nuėjau į Flamenco šou (taip, praleidus beveik šešis mėnesius Ispanijoj, tris iš jų Andalūzijoj, dar nebuvau mačius flamenco, kaip jau sakiau, turiu talentų...). Bet manęs tai nė kiek nesužavėjo. Nu taip, kadangi buvo nemokamas, tai nebuvo ten ypatingų kostiumų, bet manau žmonės perteikė dvasią pakankamai gerai. Pabandysiu įdėti ką nors į savo youtubą. Bet vėliau :)

P.S. Andalūzija yra labai graži. LABAI.

Katedros dalis (matosi truputį katedros viduje esantis apelsinų sodas)

Alcazaro pirtys

Marios Luisos parkas (labai didžiulis, gražus ir kartais primena džiungles...)

Erasmus programa suveda į krūvą daug skirtingų žmonių... labai smagiai kortom pažaidėm :))

Eilinė bažnytėlė

To kito miestelio kultūrnamis (o aš galvojau, kad čia sovietų išradimas :))))

To kito miestelio eilinė terasa

Sevilijos rotušės aikštėj
No8do yra Sevilijos moto, kuris yra visur, net ant kanalizacijos dangčių:))
Istoriją pasiskaitykite wiki.

Nuotykiai miške ir Fiesta mayor de la UAB

Šiaip vaizdelis :)

Sveiki. Senokai nerašiau, bet nieko tokio ir nevyko paskutiniu metu. Vis tik pabandysiu sutraukti pastarąsias savaites.

Gamtos.
Orai jau po truputį šąla, dienom jau nebebūna virš 20, kaip kad praeitą savaitę, dabar jau 15-17. Ir visiems staiga prasidėjo žiema - žmonės su paltais, auliniais batais, univere šildymas įjungtas :))) tuo pačiu yra ir keletas pasimetusių laike - su trumpom rankovėm vaikšto. Girdėjau, kad čia yra žmonių, kurie visą žiemą trumpom rankovėm vaikšto - ką čia peckiotis su tais rūbais, biški pakenti, kol daeini iki uniko, o ten šilta.

Beje, kai kurie medžiai jau seniai be lapų, o kiti dar žali. Vis tik keista plikų lapų fone matyti žmones vasariškai apsirengusius.

Fiesta.
Ketvirtadienį vis tik vyko univero fiesta, nevyko paskaitos. Bet nevyko ir nieko ypatinga. Tiesiog buvo daug daug žmonių, visi vaikščiojo, sedėjo, gėrė, valgė, mes su capoeira sušokom keletą ratelių, žmonės pardavinėjo papuošalus, rūbus, knygas, grojo muzika, bet šiaip nieko ypatingo, jokios ten dvasios ypatingos ar ko.

Ispanų kalba.
Skaitau ispanišką vaodėlį ir suprantu, paskaitas suprantu, su grupiokais susišneku, užduotis per praktikas darom. Bet kartais (dažniausiai neformalioj aplinkoj) opa - viskas atsijungia ir nesuprantu paprasčiausių dalykų :))) beje, prisiminiau vieną labai juokingą vertimą dar Sevilijoj. Ten kadangi daug turistų, kartais būna ir angliškai informacija, tai vieno restorano tūlike parašyta ispaniškai nemesti popieriaus į klozetą ir angliškai "please do not throw up paper" (reiškia prašau nevemti popieriaus). Juokiausi dar visą vakarą...

Dar apie rūkymą
Jau buvau atrodo pripratus, kad rūkymas čia labai natūralus dalykas. Tačiau aną kartą per vieną seminarą žiūrėjom video įrašą kaip psichologė konsultuoja problematiško vaiko motiną. Ir staiga iš niekur nieko motina išsitraukia cigaretes ir pradeda rūkyti vidury konsultacijos, kabinete, kaip paskutinė chronė... vos nenuvirtau nuo kėdės.

Miškas
Aną savaitgalį vieno draugo iniciatyva darėm pikniką miške. Smagu buvo ir dar šilta, virš 20. Sumanėm, kad geras dalykas šitas miškas ir šį savaitgalį atsinešėm daugiau įrangos, padarėm laužą, kepėm daržovės, valgėm ir miegojom ten palapinėj. Smagumėlis! Šaltoka naktį, aišku, tačiau ne šalčiau nei Lietuvoj vasarą stovyklaujant :)


Na ką, tai tiek :) Kitą savaitgalį išmaunu Seviliją vasaros gaudyt :) gerų dienų :)

Piknikas :)

Prieš pikniką vaikščiojome miške, radome visokių darinių įdomių :)

Fiesta

Capoerios chebrytė :)

Vakarienė ant laužo

Dvi kepėjos

Kaip reikalai eina toliau

Šiaip vaizdelis keliaujant

Mokslai
Taigi taigi, galų pagalėj, po ilgų biurokratinių procesų pasidariau matrikulą (iki šiol aš irgi nežinojau, kas tai yra). Kitaip sakant, buvau įrašyta į sąrašus visų dalykų, kuriuos pasirinkau. Na o dalykai yra šie: Psichologinis gydymas ir intervencijos technikos; Vaikų ir suaugusiųjų psichopatologija; Edukacinė psichologija; Asmenybės sutrikimai; Prancūzų kalba. Taip, aš ir pati negaliu patikėti, kad mokaus prancūzų, bet jei pasitaikė proga nemokamai mokytis kalbos, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Jaunas mokytojas, pats prancūzas, paskaitos įdomios ir smagios, ir pradedu kažką suprast, didžiąja dalimi todėl, kad panašu į anglų ir ispanų. Tik tarimas neduokdie...

Laisvalaikis
Be to, užsirašiau į sporto klubą, čia šalia yra, kainuoja 17 eu per mėn, galiu naudotis baseinu, sporto sale, na viskuo, ir dar yra visokie užsiėmimai, pradėjau lankyti capoeira, ir pokolkas labai patinka.
Skaitau Silmarillion, jei dar neminėjau. O šiaip visą laiką surydavo popieriai, tai nieko normalesnio daugiau ir nenuveikiau, na nuvarau į miestą kai turiu reikalų, ten pasibastau :)

Per karaliaus pietus
Orai vis dar labai šilti. Porą dienų lijo, buvo kaip Lietuviškas vasaros lietus, šalčiau jau, bet dabar vėl saulutė ir +24 :)

Mano pietūs
Jau pripratau vandenį virinti puode, ispanai nenaudoja virdulio ir nesupranta, kam jis reikalingas, jei galime puode šildyti!!!
Radau vienoj spec. parduotuvėj juodos duonos ir grikių. Duona tai šiaipsau, o grikių neragavau dar.
Kartais padarau tinginį, kambariokėms taip patiko, kad nupirko produktų, ir sakė mokyk :) tai mokiau. Receptas buvo sukonspektuotas ir prikabintas ant šaldytuvo:

Taip rašosi ispaniškai, kad tarimas būtų teisingas :))

šiaip vaizdelis vienoj aikštėj :)) visokio amžiaus ir plauko skiteriai :)

o čia yra viskas, ką gavau iš visokių ofisų ir pan, ale welcome pack ir pan. už vieną vėliau teko susimokėti 8 eurus, bet jame buvo usb, tai gal nėr ko skųstis. Daug dalykų yra su universiteto atributika.
Tašė (ta juoda)
Kuprinė
Papkė (ta su žole, didelė)
Metų kalendorius (su žole, mažesnis)
Usb (nesimato, mažas, gražus, žalias)
Telefono dėklas (oranžinis)
Studento gidas
Katalonų kalbos pokalbių knygelė
Barselonos trasos
Barselonos žemėlapiai (2)
Visuomeninio transporto schema
Butelis, 0,5l vandeniui (nuotraukoje nėra, bet jis toks įdomios formos)
ir dar visokių informacinių ir reklaminių lankstinukų ir knygučių.