Sevilija. Andalūzijos (taip vadinasi pietų Ispanijos regionas) sostinė. Apie 700 tūkst. gyventojų. Karščiausias miestas Europoje. Jos katedra, La Giralda, – trečia bažnyčia pasaulyje, didžiausia gotikinė katedra pasaulyje. Pasakiško grožio miestas – tiesiogine to žodžio prasme norisi kiekvieną kampą fotografuoti. Ne tik be galo dailūs pastatai ir gatvės, bet ir daugybė parkų, sodų, fontanų. Taip pat Sevilijoj pilna balandžių, ypač baltų, ir nors šiaip balandžių nelabai mėgstu, šiuo atveju jie gražiai puošia miestą. Be to, į senovišką miesto vaizdą neįtikėtinai skoningai įsikomponuoja modernus tramvajus.
Atvykau vėlų vakarą, mane pasitiko Donatas (irgi erasmus studentas, tik Sevilijoj) su marokiečiu, pas kurį buvo apsistojęs. Tenai prisiglaudžiau ir aš. Nors marokietis gyvena vienas mažiukam butuke (studijuoja kažkokią informatiką), dažnai priima keliautojus. Pats labai protingas, moka daug kalbų, apsiskaitęs, turintis nuomonę, atsisakęs, jo nuomone, smegenis plaunančios musulmonų religijos.
Vietos magijai nupasakoti trūksta žodžių... Tai buvo labai graži vieta pačiam miesto centre, tarp siauručių gatvelių, o iš terasos ant stogo atsiveria nuostabus senamiesčio stogų ir bokštų vaizdas. Namuose tvyro bendruomeniška, draugiška, svetinga atmosfera. Sunku patikėti, kaip tiek daug žmonių tokioje mažoje vietoje gali taip draugiškai sugyventi ir vienas kitam ne tik netrukdyti, bet ir padėti, dalintis, džiaugtis. Tarsi viena didelė šeima. Kai aš atvykau, tenai gyveno Donatas ir Ieva (abu erasmusai Sevilijoj, vėliau susirado butą), Paula iš Vokietijos, keliaujanti po šalį, Šonas iš Airijos, grįžęs po erasmus perlaikyt egzaminų. Kažkuriuo metu trumpam buvo apsistojusios kelios lenkės. Vėliau butas aptuštėjo.
Tenai prabuvau penkias dienas (o vėliau dar dvi). Nieko labai ypatingo nenuveikėme, tiesiog vaikščiojome po miestą, apžiūrėjom įvairias vietas, mėgavomės parkais, gaminom maistą, praleidom daug tikrai smagaus laiko.
Bandėme išsinuomoti mašiną kelionei į Granadą, tačiau vis nesisekė – tai kreditinės kortelės reikia (kurios niekas neturi), tai 23 metų amžiaus... vienintelė mums tolerantiška agentūra tą dieną nedirbo. aplakstėm kone visą miestą, kol galiausiai pasidavėm. Kitą dieną vėl kažkas įvyko ir tik trečios dienos vakare pavyko išvažiuoti į Granadą. Bet kadangi buvo labai svarbios futbolo varžybos, pakeliui sustojome kažkokiam miestely pažiūrėti varžybų ir tik apie vidurnaktį buvom Granadoj.
Kai grįžau į Seviliją, turėjom įdomią atrakciją – tą dieną buvo marokiečio draugės gimtadienis, bet kadangi ji gyvena Rusijoj, mes jai darėm tokį, pavadinkime, atviruką, metras ant metro. Visas darymo procesas buvo fotografuojamas o nuotraukas vėliau jai nusiuntėme. Žodžiu pasivogėm iš statybų kažkokią plokštę, nusipirkom dažų, tą plokštę išspalvinom ir prirašėm linkėjimų kokiom žinom kalbom, taip pat prašėm praeivių, kad užrašytų savo kalba. Beje, visa tai vyko katedros aikštėj Rezultatas buvo išties stulbinantis.
Paskutinę dieną bandžiau daryti tinginį ir išėjo ganėtinai kitaip, nes ten kitokie sausainiai, kitokia kakava ir nežinojau tikslių proporcijų, o ten indeliai kitokie. Bet jis buvo išties nuostabus, visi buvo labai patenkinti. O vakare ėjome į regio klubą ir smagiai pašokom. Sevilijoj yra nemažai alternatyvių žmonių ir vietų, jei žinai, kur eiti.
Žodžiu, į Seviliją tikrai dar grįšiu :)
Katedra. Vaizdas nuo stogo vakare.
Eilinis parkas.
Eilinis pastatas.
Mūsiškiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą